Atminties ir vilties žvakė kiekvienoje širdyje: minint Gedulo ir vilties dieną – birželio 14-ąją
Birželio 13-osios popietę prisiminėme vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos tarpsnių – tremtį, netektį, tylų skausmą ir nepalaužiamą viltį.
1941-ųjų birželio trėmimų metu tūkstančiai Lietuvos žmonių, nekaltai apkaltinti, buvo išvežti į atšiaurius Sibiro kraštus. Šeimos buvo išskirtos, gyvenimai – nutraukti, tačiau viltis ir meilė Lietuvai išliko gyva net ir pačiomis sunkiausiomis sąlygomis.
Minėjome Gedulo ir vilties dieną – atminties ženklą tiems, kurie buvo išplėšti iš savo namų, atskirti nuo artimųjų ir gimtinės.
Ši diena mums primena ne tik apie tamsius istorijos puslapius, bet ir apie lietuvių tautos stiprybę, gebėjimą išlikti bei tikėjimą laisve.
Tegul mūsų prisiminimai tampa pagarba praeičiai ir atsakomybe kurti šviesesnę ateitį – juk net ir išrautas iš gimtosios žemės, žmogus savo šaknimis vis tiek sugrįžta, iš naujo pražysta atmintyje, kalboje, tautoje.
