Gerumo nepaliesi, jį gali tik pajusti ir dovanoti kitam žmogui...
Neužrakink širdies gerumui
Ištiesk visiems dosnumo ranką!
Gal kam ramybės neužtenka.
Gal kam viltis kaip upė senka?
Neužrakink širdies gerumui.
Dalink ją po mažutį lašą
Visiems kas tyli ir kas prašo.
Kas liūdi, ieško ir kas laukia,
Kas kenčia, kas pagalbos šaukia.
Dalink visiems širdies po lašą,
Tik neužverk širdies gerumui,
Gerumas tau sugrįš upeliais…
(Janina Brazinskienė)
Gerumo niekada nebūna per daug... Gerumas neišmatuojamas, kai yra dovanojamas iš visos širdies...
Gerumas – nebūtinai dideli žygdarbiai. Juk tai gali būti ir maži širdies padiktuoti poelgiai, trumpos akimirkos, kai nuo pasakyto žodžio ar ištiestos rankos sušyla kažkieno siela, veiduose nušvinta nepakartojama šypsena.
Gerumas – mūsų širdies šiluma, dovanojama kitiems. Tokios ypatingos ir nuoširdžios dovanos sulaukėme iš Gedimino Dalinkevičiaus ir Eligijaus Juchnevičiaus, kurie mus aplankė netikėtai ir dovanojo šiltą pasibuvimą drauge. O smuiko garsai sklido ne tik tarp Oginskių dvaro skliautų, bet ir tarp mūsų nudžiugintų širdžių.
Vertinkime kiekvieną smulkmeną, juk gerumas taip reikalingas mums visiems, ne tik Advento laikotarpiu, bet ir kiekvieną dieną...
