2024-09-27

Šv. Vincento atlaidai

Už lango ruduo, savaip paslaptingas ir savaip gražus. Tai metų laikas, kai trumpėjančias dienas pakeičia ilgėjantys, šalti ir žvarbūs vakarai. Laikas, kai dažniau norisi šilumos ir meilės iš draugų, artimųjų ar pažįstamų, kai yra svarbu daryti gerus darbus, kurie vis dar reikalingi šių dienų žmonėms. O širdies ir vidinio pasaulio gėris yra glaudžiai susieti su socialiniu darbu.

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų rugsėjo 27 d. Lietuvoje yra oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena, kuri siejama su Šv. Vincento Pauliečio vardu. Vincentas Paulietis - neprilygstamas artimo meilės šventasis, kuris yra laikomas visų labdaringų veiklų ir organizacijų globėju, socialinio darbo pradininku.

Taigi, rugsėjo 27 dieną Strėvininkų socialinės globos namuose nuo pat ryto šurmuliavo šventinė nuotaika. Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, 10 val. į salę buvo kviečiami visi globos namuose dirbantys darbuotojai ir paslaugų gavėjai tiesiog pabūti kartu. Juk buvimas drauge padeda surasti bendrą kalbą, suprasti vienas kitą, ir svarbiausia, drauge teikiama pagalba būna veiksmingesnė ir vertingesnė. 

Tradiciškai, kaip ir kasmet, buvo aukojamos Šv. Mišios už visą šių namų bendruomenę. Šv. Mišias aukojo: Žiežmarių parapijos klebonas Povilas Tekorius ir Stakliškių Švč, Trejybės parapijos kunigas Laurynas Visockas. Džiugu, kad pabūti drauge maldoje bei padėkoti Dievui už patirtas malones kartu su mumis prisijungė ir Žiežmarių grupinio gyvenimo namų bendruomenė bei kolegos iš Kaišiadorių specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinio.

Šv. Mišių susikaupimą ir ramybę pratęsėme Bendruomenine malda, kurioje prašėme Dievo dosniai palaiminti mūsų globos namų bendruomenę, teikti mums meilės, ištvermės ir kantrumo. Buvo meldžiamasi už tuos žmones, kuriems stengiamasi padėti, kuriems reikia paramos, švelnaus žodžio, nuoširdaus patarimo ir kelio šviesos paklydusiems. Nes anot Šv. Vincento Pauliečio: „Negali matyti kenčiančio brolio, pats dėl jo nekentėdamas; negali matyti verkiančio, su juo neverkdamas. Tai meilės aktas, kuris vieną širdį sujungia su kita taip, kad viena jaučia tai, ką jaučia kita.“

Vieni kitus raginome visada turėti vilties ir būti kantriems, turėti svajones ir tikėti, kad sunkumus pakeičia sėkmė. Taip pat šventinei nuotaikai išblėsti neleido ryškiaspalviai atlaidų saldainiai. 

Ši šventė į visų mūsų širdis įnešė didelį bendravimo džiaugsmą.