Atviras pokalbis apie skaudžius išgyvenimus padeda ieškoti išeities
Birželio 3-ąją Mūro Strėvininkuose psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos projekto „Žvelk giliau“ komanda surengė jautrų ir šiltą susitikimą su vietos bendruomenės gyventojais tema „Patenkink poreikį – išpildyk lūkestį“. Renginys su atviru ir jautriu pasikalbėjimu apie sunkias vaikystės patirtis dėl šeimos problemų ir visuomenės stigmatizuojančio požiūrio, yra išaugęs iš ilgesnio projekto veiklos proceso: susitikimų, ambasadorių paieškų ir mokymų.
Didingų XVI amžių menančių, kunigaikščio Bogdano Oginskio rūmų salėje susirinkusių vietos gyventojų akys spindėjo smalsumu ir noru sužinoti. Po ramių susikaupimą skatinančių įvadinių žodžių visą salės erdvę užpildė kerintys smuiko muzikos garsai, kuriuos padovanojo maestro Gediminas Dalinkevičius. Nutilus muzikai ir pasibaigus padėkos ovacijoms, įsivyravo jauki susikaupimo tyla, kurią švelniai nutraukė psichikos sveikatos ambasadoriaus Stanislovo Janušausko pasisveikinimas ir asmeninių patirčių pasakojimas.
Stanislovas yra Strėvininkų socialinės globos namų gyventojų užimtumo specialistas. Rimtas, solidus ir stiprus vyras ryžosi papasakoti apie savo sunkių išgyvenimų kupiną praeitį, apie tai, kaip jam pavyko įveikti jam skirtus išbandymus ir sunkumus ir tapti tuo, kuo jis yra dabar.
Netikėtas buvo klausytojams Stanislovo pareiškimas, kad vaikystėje jis buvo truputėlį kitoks nei visi kiti „normalūs“, turintys tėvus ir mamas vaikai. Vos sulaukęs septynerių pateko į specializuotą globos ir ugdymo įstaigą, tais laikais vadinamą „internatu“, kadangi augo nepilnoje šeimoje be tėvo, tik su mama, kuri dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir netinkamo elgesio negalėjo jo tinkamai auklėti ir prižiūrėti. Mama gėrė. Kaip tada neretai atsitikdavo, svetimiems „dėdėms ir tetoms“ pasitarus, buvo nuspręsta paimti jį, septynmetį berniuką, valstybės globon. Žinoma, tai jam buvo skaudu ir nepatiko. Jis labai mylėjo savo mamą, mylėjo ją tokią, kokia ji buvo ir neketino su ja skirtis. Sužinojęs apie tokį sprendimą, jis pabėgo iš namų ir tikėjosi pasislėpti, kad tik neišvežtų. Tačiau tai tebuvo vaikiškas naivumas. Vaiką surado, nors ir apipylė padrąsinančiais pažadais, išvežė į nežinomybę.
Dėl savo likimo mamos jis neteisia, prisimena ją su ilgesiu ir meile. „Kas aš toks, kad ją teisčiau, juk ji padovanojo man gyvybę, pagimdė sveiką ir grąžų. Juk nenumetė kur į konteinerį, mylėjo taip, kaip mokėjo, augino taip kaip išgalėjo. Esu ir būsiu jai dėkingas už tai, meilės ašarų kupinomis akimis, - kalbėjo apie mamą jis. - Juk ji mano mama vienintelė ir nepakartojama.“
Tačiau ta atskirtis, tas stigmatizuojantis ženklas, kad tu neturi normalių namų ir tėvų, visuomenės požiūris, turėjo įtakos formuojantis jo asmenybei. Tai pat kaip dieną ir naktį trunkanti kova už būvį, nuomonės, vertybių ir principų gynimas. Vietoje žodžių: „tu nekaltas, kad tavo šeima tokia“, dažniau tekdavo Stanislovui pajusti aplinkos spaudimą. Tai versdavo jaustis kaltu.
Daug drąsos reikia viešai kalbėti apie tai, nes be galo jautru liestis prie tokios temos ir jos pasekmių. Tačiau labai verta, nes tai būna savijautą keičiančio patyrimo pradžia. Stanislovui baigus pasakojimą, daugelis klausytojų braukė ašarą, ir dėkojo už šiltus žodžius. „Ačiū jums, jūs man taip pat labai padėjot, seniai norėjau išsipasakoti, papasakoti savo istoriją žmonėms, kad jie ne tik, paklausytų, tačiau ir išgirstų“, - sakė Stanislovas.
„Tai ir yra psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ vertė ir prasmė, - sakė po renginio projekto „Žvelk giliau“ koordinatorius Gediminas Dalinkevičius. - Ne svetimos istorijos, o žmogaus, kurį matai, kurio gali paklausti, pasakojimas yra paveikiausias.“
Pasak projekto koordinatoriaus, iki tokių jautrių ir veiksmingų įvykių tenka nemažai padirbėti. Dar gegužės pradžioje Strėvininkų socialinės globos namuose susitikime su direktore Danute Trukšiniene psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos projekto „Žvelk giliau“ koordinatorius Gediminas Dalinkevičius su komanda pristatė projektą, aptarė konkrečias priemones projekto sėkmingam įgyvendinimui. Vėliau susitikta ir susipažinta su būsimaisiais ambasadoriais, numatyti ir mokymų susitikimai. Netrukus Mūro Strėvininkuose projekto koordinatorius ir susitiko su ambasadoriais, mokymai pavyko. Kiekvieno išgyventos situacijos, patyrimai ir disponavimas patirtimi turi daug labai individualių niuansų. Verta padrąsinti save filosofo B.Spinozos žodžiais: svarbiausia ne tai, kas mums atsitiko, o tai, ką mes su tuo darome. To rezultatu gali tapti savijautą keičiantis patyrimas.
Eligijus Juchnevičius
Psichikos sveikatos ambasadorių projekto konsultantas
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
