Išvyka į Anykščius
Gražų ir saulėtą rugsėjo 18 dienos rytą iš globos namų kiemo pajudėjome link Aukštaitijos - Anykščių miesto.
Pirmoji mūsų kelionės stotelė buvo Lietuvos literatūros lopšiu tituluojami Anykščiai, kur apžiūrėjome didžiulį Puntuko akmenį, toliau sunkiai įkopę į viršūnę leidomės pasivaikščioti po medžių viršūnėse esantį Lajų taką. Beeidami taku grožėjomės kvapą gniaužiančiais vaizdais, apžvelgėm Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas esančias aplink mus..
Kita mūsų kelionės stotelė: vykimas į šimtametį Anykščių siaurojo geležinkelio stotyje įsikūrusį technikos paveldo, Europoje seniai išnykusio siauresnės vėžės geležinkelio, muziejų. Ten mūsų laukė restauruoti šimtametės stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė.
Turėjome galimybę pasivėžinti rankine drezina ant geležinkelio esančiu triratuku, kurį pavairavo ir socialinės darbuotojos. Toliau nukeliavome į kunigaikščių Radvilų buvusią rezidenciją – Taujėnų dvarą su nuostabiu parku.
Taujėnų dvaro parkas sukurtas angliškuoju stiliumi (kaip ir mūsų Globos namų parkas), jo didžiausia vertybė – seni ąžuolai. Apžiūrėjome išlikusius rūmus, pasigrožėjome dvaro šeimininkų kambarių puošnumu ir ramybe.
Nors jau ir gan pavargę, bet dar turėdami noro pamatyti daugiau nukeliavome į buvusio Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vasaros rezidenciją Užulėnyje. Čia pamatėme ekspoziciją, Prezidento darbo kambarį, Prezidento žmonos, Sofijos Smetonienės, kambarį, kino salę, kurioje rodomi autentiški filmai iš A. Smetonos prezidentavimo laikų.
Ir paskutinė kelionės stotelė mus pamalonino ne tik grožiu, bet ir skanumynų edukacija. Mes pamatėme kaip gaminamas naminis kūgelis, kuris buvo kepamas senovinėje krosnyje, o desertui visi gaminome autentišką Lietuvišką šakotį. Drąsiausi suko ant ugnies kepinį ir liejo tešlą.
Prisisotinę naminio kūgelio ir mėtų skonio arbatos su gardžiuoju šakočiu pajudėjome namo.
Grįžome vėlai vakare, pavargę , bet linksmi ir kupini gerų įspūdžių...
