Kad būtų ką prisiminti...
Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,
Kaip išganinga jų netekus laukti ir kentėti.
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda,
Gyvenimas – naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.
Gyvenimas – tik vienas, reikia mokėti jį gražiai nugyventi,
Kad vėliau, atvertus gyvenimo knygą, būtų ką prisiminti…
Kažkuo pasidžiaugti, dėl kažko – paliūdėti.
Kiekvienas mes norim palikti šių namų gyvenimo knygoje įrašą,
Todėl savo darbu, veikla užpildome mums skirtą puslapį.
Liepos 26-osios rytą Strėvininkų socialinės globos namuose nuvilnijo šventinis šurmulys – tai buvo ypatinga diena, skirta artimųjų susitikimui. Nuo pat ryto jautėsi jaudulys, viltis, šventinio pasiruošimo džiugesys – juk tą dieną į globos namus atvyko patys artimiausi, taip laukiami ir mylimi mūsų paslaugų gavėjų žmonės.
Pasirodžius pirmiesiems svečiams, paslaugų gavėjų veiduose nušvito šypsenos, po truputį atslūgo nerimas. Niekas nebuvo pamirštas – šią dieną bendrystės jausmą, buvimo kartu šilumą pajuto visi. Net ir tie, kurie dar tik laukia, su viltimi žiūrėdami į kelią, kuriuo galbūt kažkas kada nors atvyks...
Susirinkusieji buvo kviečiami pasivaikščioti po parodą, kurioje eksponuoti paslaugų gavėjų rankomis sukurti darbai – liejiniai, medžio paveikslai, siuviniai, rankdarbiai ir kiti kūriniai, liudijantys kūrybiškumą, kantrybę ir kruopštumą.
Šventinės programos metu svečiai buvo pakviesti į simbolinę kelionę „gyvenimo knygos keliu“ – nuo praeities iki šių dienų. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis savaip žavingas, išskirtinis – kviečiantis pasidžiaugti, o kartais ir paliūdėti. Kiekvienam iš mūsų norisi palikti įrašą šių namų gyvenimo knygoje, todėl savo kasdieniu darbu ir veikla užpildome mums skirtą puslapį.
Renginio metu skambėjo gyvai atliekamas Oginskio polonezas, kuris šioje aplinkoje suskambo dar didingiau ir jausmingiau. Muzikinius pasirodymus dovanojo ansambliai „Akordas“ ir „Strėva“, muzikinis duetas bei meninių gebėjimų nestokojantys mūsų bendruomenės nariai.
Šventę šiltu žodžiu pradėjo ir visus susirinkusius pasveikino Strėvininkų socialinės globos namų direktorė Danutė Trukšinienė – padėkodama artimiesiems už atvykimą ir drauge praleistą laiką.
Po šventinės programos visi – tiek atvykusieji, tiek paslaugų gavėjai ir darbuotojai – buvo pakviesti pabūti bendrystėje: pabendrauti, pasivaišinti, pasiklausyti muzikos ir pasidžiaugti bendru buvimu lauko erdvėse.
Ypač gera ir prasminga buvo išgirsti atvykusių artimųjų pozityvius atsiliepimus apie globos namuose teikiamas paslaugas, jų nuoširdžius padėkos žodžius už kuriamą ir puoselėjamą pagarbų, šiltą ryšį su kiekvienu paslaugų gavėju. Ta bendrystė – tai vertybė, kurią kasdien kuriame kartu.
Buvo daug šypsenų, jaudulio, apkabinimų ir jautrių akimirkų. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atvyko, padėjo organizuoti šią šventę, palaikė ir prisidėjo.
