Uždekim ilgesio liepsnelę
Tik nors trumpam, su Vėliniu dvasia.
Kartojame maldos žodžius žvakių mirgėjime...
Aplinkui chrizantemos, skausminga tuštuma,
Nežinomybė... Kol dar anapus neišėjome...
Tik nors trumpam, su Vėliniu alsavimu,
Žvakių liepsna mirgėdama sujungia.
Tik nors trumpam, maldoje mes kartu,
O akyse artumo ašaros vėl prasisunkia...
Tik nors trumpam, artumas gyvasties,
Su tais ko nebėra tarp mūsų.
Ir slegiantis žinojimas, dėl savo ateities,
Kitaip nebus, mes būsim tarpe jūsų ( A. Mačiukas)
Lapkričio 1-ąją, minint Visų Šventųjų dieną ir Vėlines, Strėvininkų socialinės globos namų paslaugų gavėjai, lydimi darbuotojų, tradiciškai lankė kapinaites.
Aplankydami išėjusiųjų amžinojo poilsio vietas, paslaugų gavėjai uždegė žvakeles, padėjo gėlių, išėjusiuosius pagerbė tylos minute ir maldomis. Tokia diena visuomet sužadina prisiminimus – sustabdo akimirkai, leidžia pažvelgti į savo vidų ir pajusti, kad net išėjusieji lieka su mumis: mūsų atmintyje, žodžiuose, širdyse...
